Vilsonas

VARDAS: Vilsonas
AMŽIUS: 2014 05 05
DYDIS: Nedidukas, apie 10 kg
SKIEPYTAS
ČIPUOTAS
KASTRUOTAS

Turėjome pokalbį, kuris sprogdina smegenis net mums. Skambina vyras. Nori atiduoti savo namie gyvenantį šuniuką, nes emigruoja. Nesiveš gi jo su savimi! O išvyksta, žinoma, tuoj pat. Bandau paaiškinti, kad turime tik lauko voljerus šiuo metu, viduje net laisvo narvo nėra. Pratusį namie gyventi šuniuką taip staigiai pervesti į lauko voljerą būtų žiauru. - Nėra taip šalta dabar, nesušals tas šuo, - pasirodo, šuns šeimininkai tai neatrodo žiauru. - O jūs palapinėj šitokiu oru miegotumėt? Nesušaltumėt? - klausiu. Kadangi atsakymas aiškus, gaunu nervišką šantažą: - Tada aš jį vis tiek lauke paliksiu! Ten iš vis bua blogai, negaus nei valgyt, nieko. Prieglaudoj juo bent jau pasirūpins... Vis dar stebiuosi, kad mums neretai gyvūnų gerovė rūpi labiau, nei patiems savininkams. Priėmėm šuniuką. Į laukinį voljerą, nes kitur vietos nėra. Ar galėjom ramiai miegoti žinodamos, kad šuo iš guolio turi nakvoti lauke? Aišku, kad ne. Ar šeimininkai galėjo ramiai miegoti sutvarkę šitą reikalą? Bijau, kad taip. Šuo laukiniame voljere praleido tik naktį (mano suvokimu, gerokai per daug), nes tokios bemiegės naktys kartais visai gerai, nes galiausiai į galvą šauna koks sprendimas: jei sekmadienį Ricky išvaro namo, būtų galima naujoką sodint vietoj jo, tik reikia sugalvoti, kur padėti jį iki to. Praskrolini mintyse visus savanorius, kas dar be laikinų globotinių, randi laisvą ir ryte skambini sukryžiavusi pirštus. Kokia laimė būna, kai išgirsti tą fainą: "Žinoma!" Taip Vilsonas jau antrą atvykimo pas mus dieną persikėlė pas Valeriją, pas mūsų platininės vertės savanorę, kuri vienam nepamirštamam globotiniui Maverikui buvo brangiausias žmogus prieglaudoje. Ricky jau ne tik išvažiavo, jis jau ir letenas apšilęs namie. Skambinu Valerijai, kad galime priimti Vilsoną, o ji sako: "Tegul pabūna pas mus šunelis! Kaip būtų faina, jei nebereiktų jam į prieglaudą, kad iš manęs tiesiai į naujus namus." Tai va, toks šitos nuostabios moters šventinis noras - kad jos globojamas šuniukas rastų namus negrįžęs į prieglaudą. Tai yra labai fainas mažaūgis vaikinas. Tvarkingas, išmano gyvenimo namie taisykles. Draugiškas su visais, nesvarbu jam, ar tai rimtas suaugėlis, ar triukšmadarys vaikas. Penktadienį eina apžiūrai pas veterinarą ir galbūt jau bus pasiruošęs kelionei į naujus namus. Kas galite, pasidalinkite Vilsono skelbimu - gal kaip tik Jūsų pasidalijimas padės išpildyti jo laikinos globėjos norą - rasti šuneliui namus ne iš prieglaudos, o tiesiai iš šilto guolio.