Piligrimas

Prisimenat tokį garbanių Piligrimą? Tas, kur mokėjo laipioti tvorom kaip katinas, tas, kuris rasdavo kelią į prieglaudą iš bet kurios Klaipėdos vietos, net iš naujos šeimininkės automobilio, tas, kuris davė kraujo sunkiai sergančiam šuniukui. Žodžiu, nemažai nuveikė bachūras. Tai va, aš ir esu tas pats Piligrimas. Nepažinot manęs su nauja šukuosena? :) Aš pats iš pradžių savęs nepažinau. Šakės, kaip gerai jaučiuosi! Ir atrodau kaip... Visi tik žeria man komplimentus, o aš jų klausau ir lakstau išsišiepęs iki ausų. Visi tik dabar pastebėjo, koks aš raumeningas vyras. O ką jūs galvojot? Kad laipiot tvorom muskulai nereikalingi? Aš toks atletiškas ir stiprus, kad vieną dieną kokiam šunų sporte galėčiau tapti čempionas. Žinau, kad tik išskirtiniai šeimininkai sportuoja su savo šunim, bet aš ir esu išskirtinis šuo, taigi ir šeimininko ieškau ypatingo, tokio, kuris mokėtų bendrauti su intelektualiu šuniu. Moku aš pagrindines komandas: "Sėdėk", "Pas mane", žodžiu, tai ko reikia labiausiai, tačiau esu įsitikinęs, kad komandų mokėjimas proto neįrodo. Man nereikia komanduoti, su manim galima kalbėtis. Žmogiškai. Aš suprasiu ir paklausysiu. Reikalui esant ir pats galiu priimti sprendimą. O man dar tik dveji kažkur, aš d r visai jaunutis. Pagalvokit, koks proto bokštas būsiu, kai visai subręsiu. Jeigu galvojate rasti man vietą kieme prie grandinės, net neturėkit vilčių, kad mane išleis su jumis. Aš čia gyvenu beveik metus, esu mylimas šeimos narys, tobulos išvaizdos ir dar tobulesnio charakterio derinys, šuo, kuris nė už ką nepaliks savo namų, šuo, kuris supranta žmogaus kalbą, kuris kažkada išgelbėjo kitą šunišką gyvybę, šuo-genijus. Gal tai ne kuklu, bet aš vertas geriausio šeimininko.