Edis

Kadangi Rika dabar yra žvaigždė, turi dalyvauti knygelės pristatymuose, bendrauti su gerbėjais, dalinti autografus, tai jai, kaip ir kiekvienai žvaigždei, reikalingas antrininkas. Dėl to į prieglaudą atvažiavau aš - penkerių metų Rikos beveik kopija Edis :)
Tiesą sakant, prieglaudoje atsiduriu antrą kartą. Pirmą kartą buvau kitoje prieglaudoje, kuri vadinosi kažkokios kitokios pėdutės. Ten atvariau sugipsuotas visas, bet optimizmas ir noras gyventi tiesiog degė mano akyse :) Mane pravardžiavo pamišusiu profesoriumi ir mylėjo visi kaip išprotėję :) O kaip manęs nemylėt? Jūs pažiūrėkit, koks pašėlęs, laimingas ir žaismingas mano žvilgsnis. Aš tiesiog degte degu laime! Tas laimės rusenimas prieš ketverius metus sužavėjo mano šeimininkę, kuri suteikė man nuostabiausius metus. Buvau labai mylimas šuo! Gyvenau, kaip princas. Paskui turėjau kaip princas keliauti su šeimininkais į užsienį, mane sučipavo, paskiepyjo, išėmė Europinį pasą... Bet kažkas nutiko, dėl ko manęs negalėjo išsivežti... Ir negalvokit - neatvežė į prieglaudą. Rado man naujus namus. Bet naujuose namuose irgi kažkas nutiko, taip atsidūriau "Linksmosiose pėdutėse".
Nenoriu atrodyti nejautrus, bet aš nelabai imu į galvą netekęs namų. Galėčiau būti "Linksmųjų pėdučių" veidu, nes šypsena nuo mano snukyčio nedingsta nė akimirkai, nuotaika mano nesubjūra netgi, jeigu gaunu barti - aš esu šuo, iš kurio tiesiog galima pasimokyti gyvenimo džiaugsmo :) Sutariu su bet kokio amžiaus ir dydžio šunimis, myliu visus žmones, moku visas pagrindines komandas. Aš esu Edis ir aš tuo patenkintas :)