Tuzinas

VARDAS: Tuzinas
AMŽIUS: 2015 09 20
DYDIS: Esu vidutinio dydžio, sveriu 14 kg
SKIEPYTAS
ČIPUOTAS
KASTRUOTAS

Jei seniau žmonės kreipdavosi į mus tik prašydami priimti šeimininko netekusį gyvūną, tai dabar net dažniau sulaukiame prašymų padėti pakeisti augintinio gyvenimą. Vis daugiau žmonių supranta, kad lojimas prie būdos nėra tas šuniškas gyvenimas, kokį turėtų gyventi šuo (jei iš vis tai galime pavadinti gyvenimu). Vis dažniau sulaukiame klausimų:

- Parsivežėme šuniuką nuo būdos į miestą, gal galite patarti, kaip pripratinti jį gyventi namuose?

Ir jie visada pripranta, ir mes gauname nuotrakų kaip buvęs būdos atributas dabar yra lygiateisis šeimos narys, vakaroja su savo šeimininkais, eina į žygius, lanko pamokas (net ir būdamas garbaus amžiaus), keliauja, lydi šeimininką visur ir pagaliau gauna tą žmogaus dėmesį, kuris šuniui yra svarbesnis už skanėstą. Nes šunys gimsta ne loti ir ne valgyti, o lydėti savo žmogų.

Ir prieš kelias dienas sulaukėme tokio pat skambučio dėl štai šito susivėlusio piliečio. Dabar jis jau išsišukavęs, gražus ir jau varinėja pajūriu. Bet dar prieš savaitę jis metro ilgio grandine buvo pririštas prie būdos. Jo šeimininkai tikriausiai taip jį augino ne iš piktumo, jie tiesiog nesuprato, kad gali būti kitaip, jie taip visą gyvenimą matė, taip jiems buvo sakoma ir jiems pritrūko empatijos suvokti, kad net, jei šimtus metų taip būdavo, nereiškia, kad būdavo gerai. Kiekvienas, kuris į mus kreipiasi prašydamas padėti pakeisti gyvūno likimą, į to gyvūno padėtį žiūri per savo prizmę, jie lyg tai pastato save į jo vietą. Nebūtina mintyse rakinti savęs prie grandinės, užtenka uždaryti kokiame miegamajame. Visam laikui. Be galimybės išeiti į lauką, tik stebėti aplinką per langą. Ar daug kas rinktųsi tokį gyvenimą? Abejojam. Tai kodėl to turėtų norėti gyvūnas?

Bet tokių, kurie tą supranta tikrai labai daugėja, jie pasakoja ir jauti, kaip jiems dėl to skauda. Ir tai yra labai didelis dalykas, nes kai mums dėl kažko skauda, mums ne vis vien ir mes stengiamės daryti pokytį. Šito Tuzinas pas mus ir atvyko. Jis atvyko pokyčio ir vilties, kad vieną dieną ir jis galės atlikti tą smagiausią šuniui darbą - lydėti savo Žmogų. Palinkėkime, kad to Tuzinui neprireiktų ilgai laukti. Labai ačiū, kad nesate abejingi!