Taiga

VARDAS: Taiga
AMŽIUS: 2015 07 05
DYDIS: Esu haskio ūgio, sveriu 21 kg
SKIEPYTA
ČIPUOTA
STERILIZUOTA

Į prieglaudą atvažiuoju antrą kartą. Ten labai ilga istorija, bet tas pats šeimininkas mane čia atveža antrąsyk. Pirmą kartą atvežė kaip į laikiną globą. Gyvenau prieglaudoj bene 4 mėnesius, tada grįžo, pasiėmė. Merginos siūlė palikti mane ieškoti naujų namų, kol dar buvau pakankamai jaunas šuo. Bet jis mušėsi į krūtinę ir prisiekinėjo, kad aš esu šeimos narys ir kad mano vieta jų namuose. Išvažiavau. Deja, bet merginų nuojauta pasitvirtino ir dabar, kai man jau beveik aštuoneri metai ir kai aš beveik nebeturiu šansų rasti namus, mane atidavė vėl.
Ir, sakyčiau, būsiu mažumėlę apšnekėta. Atiduodamas mane šeimininkas pasakė, kad aš esu sunkaus charakterio, kad agresyviai elgiuosi su šunimis ir kad ieškant namų nereiktų sakyti, jog aš esu auksinis šuo. O aš atvažiavau čia ir prieglaudos žmonės nesupranta, kurioje vietoje pasireiškia tas sunkus charakteris. Čia manimi visi džiaugiasi. Esu puikiai išauklėta! Už tai ačiū mano buvusiam šeimininkui, be kurio tikrai nebūčiau užaugusi tokiu puikiu šunimi! Klausau, girdžiu, į viską reaguoju labai supratingai. Dėl agresijos su šunimis buvau neteisingai suprasta - mano burzgimas pasisveikinant yra absoliučiai normalus dalykas. Čia tiesiog mano toks stačiokiškas būdas pasakyti labas. Šitame kieme sutariu su visais. Nuo pirmos dienos, be kažkokio specialaus pasirengimo. Tiesiog čia visiems suprantama mano kūno kalba ir tas mano sibirietiškas kalbėjimas. 
Štai yra nuoroda į video: https://www.facebook.com/linksmosiospedutes/videos/924549501614408, kur esu ne aš viena, o su būriu savo draugų, bet pažiūrėkit, koks paklusnus, sukalbamas ir paleidžiamas šuo aš esu. Bent jau buvau prieš kelerius metus, kada glaudžiausi čia. Dabar mergaitėms reikės stebėti mane iš naujo. Bet kol kas elgiuosi kuo puikiausiai.
Du dalykai, kuriuos turi turėti omeny žmogus, norėdamas į šeimą priimti mane. Pirmiausia tai, kad manyje teka ir keli lašai sibirietiško kraujo, todėl, kas genetiškai nulemta, tas jau nulemta: ir kartais prasiveržiančios arijos, ir patraukiantis laisvės troškimas, kuriuos geriausia valdyti dideliu ir smagiu fiziniu krūviu. O antriausia, kad reikia mokėti skaityti šuns kūno kalbą ;) Tada bet koks tarpusavio komunikavimas pasidaro daug lengvesnis ;)