Rojus

Prieglaudoje praleistas laikas:
29 dienos ir val.


Paremti per Paysera


VARDAS: Rojus
AMŽIUS: 2015 11 29
DYDIS: Aviganio dydžio
SKIEPYTAS
ČIPUOTAS
KASTRACIJOS laukia

Tai yra šuo, kuriam atvykus skaudėjo į jį žiūrėti, jis buvo vidinėje agonijoje... Rėkdavo ant savęs, pats sau kąsdavo, tada bėgdavo pas vienintelį žmogų, kuriuo pasirinko pasitikėti, šokdavo į glėbį, bandydamas save nuraminti, o tada vėl lyg pats nusigąsdavo ir vėl puldavo save... Visiškas šunį iš vidaus draskantis skausmas, su kuriuo jis nemokėjo tvarkytis... Ir ne, tai nebuvo stresas netekus namų. Tai buvo būtent tų "namų" pasėkmė, tokio gyvenimo padaryta trauma. Rojus dar mažas buvo įkalintas prie grandinės, be pakankamo dėmesio, be iškrovos, be visko, kas būtiniausia šuniui. Kai kažkas sakys, kad šuo kariamas pripranta, netikėkit - jis nepripranta, jis arba pasiduoda, arba palūžta. Rojaus atveju nutiko antras dalykas. "Mano šuo 20 metų gyveno prie grandinės ir viskas jam buvo gerai," - sakys koks Juzė iš Pašiknių. Ne, jam nebuvo gerai, tiesiog tau vienodai rodė: nematei jo, neskaitei jo kūno kalbos, nesidomėjai jo savijauta... Kai nuolat sukdavosi ratu gaudydamas savo uodegą, juokeisi; kai įsikąsdavo indelį ir šokinėdavo nuo vieno kampo į kitą, manei, kad jis tik kaulija maisto; kai valgydamas letena pats save erzino, filmavai ir dėjai į internetą kaip dienos bajerį, nė karto nesusimąstydamas, kad šuniui reikalinga pagalba, kad nuo gyvenimo, kuriam jį pasmerkei, jis kenčia, serga, jis sutrikęs. Toks pas mus atvažiavo Rojus. "Šuniško" gyvenimo sutraumuotas nuostabus šuo. Kaip gerai, kad jam pasitaikė laimė netekti "namų". Tai šuo, kuriam būtinas žmogaus dėmesys. Jis dėmesį priima vietoj skanėsto. Šuo, kuris lojo ten kažkur kampe pamirštas, visą šį laiką būtų mainęs savo maisto bliūdą į dėmesį. Ar ne žiauru? Jei Rojus pradžioje piktai reaguodavo į praeinančius, dabar jis puikiai susivaldo. Atsisėda ir laukia vietoj, kol žmogus praeis. Jis pradėjo tirti pasaulį, eina į pasivaikščiojimus, susipažįsta su šunimis, jis kasdien vis labiau išlaisvėja, atsipalaiduoja, jaučiasi vis labiau laimingas. Nuoširdžiai pasakysim, pradžioje labai bijojome, kad nepavyks jo reabilituoti. Dabar jau esame ramios, kad tai pavyks. Norėtume Rojų išleisti į namus, nes namuose gerėjimas visada vyksta sparčiau, bet šiuo metu jį išleisti galime tik su žmogumi, kuris suvokia šuns kūno kalbą, kuris užsiima su šunimi, jį iškrauna, kuris, žinoma, šunį mato tik gyvenantį namuose. Nežinome, kiek realu rasti tokį žmogų, bet šitame etape Rojui reikalingas tik apie šunis teisingai nusimanantis žmogus. Jei tai Tu, Rojus laukia Tavęs.
____________________________________
Daugiau informacijos apie mane
+370 646 19845


Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.