Merilina (Suomija)

VARDAS: Merilina
AMŽIUS: 2012 02 19
DYDIS: Esu labradoro dydžio, kai atvažiavau čia, buvau gera bačkutė, dabar jau liemuo matosi :)
SKIEPYTA
ČIPUOTA
STERILIZUOTA

Aš esu šitos prieglaudos pynda (turbūt supratot, kad kasdienėj kalboj yra naudojamas stipresnis žodis, bet čia... cenzūra ir la la la).
Atsiradau čia, nes... nu, praktiškai prieglauda manęs išsiprašė. Mirė mano šeimininkė, likom aš ir jos jaunutė katytė. Šeimininkės duktė atvežė mus čia. Jai iškart suspaudė širdį, tai katytės nepaliko (parsivežė namo ir rado šeimininkus), o mane pasodino su tokiu Toru ir išvažiavo. Po kelių valandų grįžo, nes negalėjo nusiraminti. Parsivežė mane pas save į mažulytį butuką, kuriame jau karaliavo katinas. Aš su katinu pratusi gyventi, bet tas nepatiko, puoliau jį terorizuot, o tas man atgal! Įsivaizduojat? Tie katinai niekad nenusileidžia! Globėja į paniką, jai po kelių dienų išeiti į darbą, bijo vienus palikti, nes nori grįžusi rasti savo katiną gyvą.
Kažkokiu būdu susisiekia su kita prieglauda, ji įdeda man skelbimą, kuriame parašyta, kad aš idealiai tikčiau sodybos saugojimui. Aš! Visą gyvenimą gyvenusi bute ant gyvenimo galo staiga pulsiu saugoti sodybos! Tą skelbimą pamato merginos iš linksmųjų, skambina mano globėjai, klausia, ar ten ne senas skelbimas. Ji paaiškina, kad negali manęs laikyti: bijo dėl katino, namie per mažai vietos mudu atskirti ir t.t. Tai prieglauda ir pasako, kad tegul geriau atveža mane atgal pas Torą, nei išleidžia su pirmais pasitaikiusiais. Žodžiu, galima sakyti, kad pačios išsiprašė manęs čia. O dabar graužia sau nagus :D Pasirodo, esu merga su... indėliu.
Jau pirmą naktį vargšą Torą įspiečiau į kampą. Man atrodo, kad jis tą naktį nekvėpavo. Okupavau jo ir savo guolius vienu metu (su mano svoriu tai įmanoma). Jei kas nežino, Toras yra aviganio mišrūnas, rimtas šuo, o aš aš tą rimtą šunį lengvai paspaudžiau po padu. Žinoma, buvom išskirti ir apgyvendinti atskirai. Jokio kito kambarioko man net nebesiūlė, nes jei palaužiau kietuolį Torą, tai švelnučiui Torontui nebūtų nė menkiausių šankų.
Juokingiausia, kad kieme mudu su Toru - geriausi draugai. Jis džiaugiasi, pamatęs mane, aš džiaugiuosi sutikusi jį, siaučiam, lakstom - šakės, kaip smagu. Tik apsigyvenam kartu, prasideda buitis ir nebeatlaiko mano nervai.
Bet palaukit, neskubėkit manim galutinai nusivilti - žmogui aš esu auksinė mergaitė. Myliu visus be išimties. Nėra žmogaus, kuris man nepatiktų. Sako, kad aš esu kažkokių labradorų giminaitė, man atrodo, kad labradorai mirtų iš juoko, išgirdę, kad esu tapatinama su jų gimine, bet iš tos meilės žmogui aš tikrai panaši į geraširdžius labradorus. Visą gyvenimą gyvenusi namuose, namų taisykles išmanau puikiai, esu prisitaikiusi gyventi mieste ir mylėti žmogų. Tai va, jei norit šuns tik sau, ne savo šuniui ar katinui, tai aš būčiau super gera draugė ir bendražygė ;)