Lakis

VARDAS: Lakis
AMŽIUS: 2020 03 17
DYDIS: Esu nemažas šuo, sveriu 30 kg
SKIEPYTAS
ČIPUOTAS
KASTRAUOTAS

Man atrodo, kad prieglaudos steigėja ant manęs užsisėdo. Vaidina, kad bijo manęs, kelis kartus išsivežė kažkur ir visada tik su antsnukiu, skelbimų man nededa, nors mano gyvenime vyksta dalykai, ji apie juos nerašo. Nu, grynai jaučiu užsisėdimą.
Jūs pažiūrėkit, koks aš gražus šuo! Tokį tik rodyt ir rodyt visiem. Ne!!! Laiko užsislėpusi. Bijo manęs, nes ten kažkada jai pagrasinau... Aš daug kam pagrasinu per tvorą. Kas to nedaro? Daugelis taip daro, bet ant kitų neužsisėda.
Mane prie jūros tik kokius du kartus tenusivežė. Įsivaizduojat? Į miestą iš vis kokį kartą! Košmaras! Kiti grįžta, prakvipę bangom, o man lieka tik sėdėt ir pavydėt. Liudmila prašo, kad kitą kartą ir mane pasiimtų. Jos "gerai gerai", bet kitą kartą atvažiuoja ir ima ką nors kitą. Nu, pasakykit, ar gražu taip?
Bet mano gyvenime nutiko pokytis. Ir manyje tada irgi nutiko pokytis. Aš įsitaisiau asmeninį savanorį. Ir ne bet kokį, o kietą savanorį. Jis su šunimis žaidžia frisbee, sakė, kad ir mane išmokys. Įsivaizduojat? Pasiskolinau jį iš Maltos. Jai asmeninio savanorio nebereikia, nes jis dabar yra jos šeimininkas. Pagavot? Nu, mano asmeninis savanoris įsišunino Maltą ir dabar į prieglaudą atvažiuos tik pas mane.
Aš net pasikeičiau, kai tokį įsigijau! Iš pradžių mudu pažindinomės su antsnukiu. Dėl šventos ramybės, tiek mane, tiek Rojų su kitais žmonėmis pažindina su antsnukiu. Bet po kelių susitikimų aš norėjau įrodyt, kad nieko aš net neplanuoju daryt, nusimečiau tą antsnukį ir man jo daugiau nebedėjo.
Mudu su juo mokomės. Šiaip Liudmila jau prieš tai mane daug ko išmokė. Gal susuksiu vaizdelį, kad pamatytumėt. Kodėl aš iki šiol jo neturiu? [????] Ai, nes ant manęs užsisėdę! Moku daug visokių komandų. O dabar dar ir mokausi gerai jaustis man nepažįstamoje aplinkoje. Asmeninis savanoris mane nusivedė pas save į darbą (jei jis neužpyks, pasidalinsiu video komentaruose), prieš tai nuvedė į kirpyklą. Maudė mane, šukavo, fenavo, nagus karpė - aš net neurgztelėjau. Kirpėja, kuri kartu yra ir Šuniukų fėja pasakė, kad aš fainas šuo!
Tai dabar drąsiai galiu ieškoti naujų namų. Svarbus dalykas, kurį būtina žinoti mano būsimam šeimininkui, kad aš saugau savo resursus, tiksliau maistą, todėl mano būsimi namai turėtų būti be vaikų. Tiesiog. Dėl šventos ramybės. Aš norėčiau tvirto šeimininko, esu vienas iš nedaugelio šunų, kuriems netgi, atrodytų, patinka, kai su juo griežtai bendrauja. Būna taip, pasitaiko. Čia kaip, žinot, būna tokių šeimų, kur moteris (arba kartais ir vyras) ištisai pakeltu tonu kalba su savo antra puse, o jis vis tiek su ja gyvena. Aplinkiniai nesupranta, kaip jis ją ištveria, o va aš suprantu. Aš kažkokią pagarbą jaučiu, kai man griežtai sakoma. Todėl mano šeimininkas negali būti toks, kuris viską man leistų. Leisit - užlipsiu ant galvos, pažadu. Man turi būti aiškios taisyklės ir jos turi nesikeisti ir aš tikrai būsiu auksinis šuo, koks dabar esu Liudmilai, savo asmeniniam savanoriui ar kitoms prieglaudos merginoms. Greit bus metai, kai aš čia. Per tuos metus labai patobulėjau ir man labai labai reikia namų!