Lakis

VARDAS: Lakis
AMŽIUS: 2020 03 17
DYDIS: Esu nemažas šuo, sveriu 30 kg
SKIEPYTAS
ČIPUOTAS
KASTRAUOTAS

Aš esu rimtas Kentas. Nu, ne Kentas, aš Lakis. Bet rimtas. Galvos skausmas čia visiems. Atvariau piktas! Su niekuo nenorėjau kalbėti, bendrauti, juokauti... Žodžiu, atvariau ne vienas, o su erzeliu. Bet kur tu mano atveju nepyksi? Nu, paklausykit! Paėmė mane mažiuką. Prisegė prie būdos. Paaugino apie metus ir sugalvojo išvaryt į kitą miestą (darosi madinga nebepasiiminėt šunų keliantis į kitą miestą). Žadėjo palikt mane tiesiog prie tos būdos. Nu! Ir nepyk tu! Ir žinot, kas manim pasirūpino? Kaimynai! Ne mano šeimininkai paskambino prieglaudai, o kaimynai! Tai va, tų kaimynų dėka mane čia ir priėmė, nes su jais elgiausi kaip šilkinis. Kaip pupiukas. Meilutis, švelnutis, draugiškutis. Kitiems grasinau, kad juos suėsiu. O prie kaimynų glausčiausi. Mergaitės pasvėrusios viską, nusprendė, kad jei aš toks malonus tiems žmonėms, tai vieną dieną ir savo būsimiems šeimininkams būsiu toks draugiškas. Dabar aš jau savo panoms nebegrasinu. Liudmilą iš vis labai myliu. Labai klausau. Pavyzdžiui, katinas man yra labai įdomus objektas medžioklei, bet Liudmila neleidžia lįsti prie katinų voljero ir aš klausau. Po kastracijos buvau vėl užpykęs ant visų. Nu, bet... chebra! Kas nepyktų? Tai čia buvo netgi pasiūlymų iš šalies mane migdyt. Mano panos mūru stojo, kad to nebus. Kad man dar skauda, nemalonu ir aš natūraliai irzlus. Dabar lyg tai geriau jaučiuosi. Ieškau namų! Ieškau kantraus, atsidavusio, bet šuniui ribas nubrėžiančio žmogaus, tam, kuris šuniui moka išaiškinti taisykles ir jų pats nelaužo. Taip pat man reikia iškrovos: fizinės ir protinės. Ir manau, kad man geriau gyventi be vaikų. Dėl visa ko!