Vikingas
Sveiki, aš Vikingas! Yra sakoma, "toks tokį pažino". Tai čia apie mane ir tą nuostabią moterį, kuri ir išgelbėjo mane.
Susitikom mudu Šilutėj. Aš sužeistas, pasimetęs, viena ausytė nudrėksta, svirduliuoju... Iš pradžių visiems netgi atrodė, kad esu aklas, nes kiekvienas akmenukas kliuvo po kojom, eidamas vis atsitrenkdavau į kelyje pasitaikiusius daiktus - žodžiu, buvau sužeistas ir išsigandęs. O mane sutikusi teta taip pat silpnos sveikatos. Ir nors neturėjo galimybės rūpintis katinėliu, ji nepraėjo pro mane. Stvėrė ir parsinešė mane namo. Ne tik parsinešė, bet ir slaugė, prižiūrėjo... Po kurio laiko paskambino į "Linksmąsias pėdutes" ir pasakė, kad yra aklas katinėlis, kuriam reikalinga globa. Ir tada supratau, kad esu labai reikalingas šiam pasauliui, nes visa eilė žmonių pasišovė man padėti. Pirmoji buvo mano globėja, kuri nepraėjo pro mane gatvėje, tada kita teta, kuri sutiko mane atvežti iš Šilutės ir prieglaudą, o galiausiai visa krūva keistai išprotėjusių malonių suaugusiųjų, kurių sutikau prieglaudoje :)
Pasirodo, aš visai ne aklas! Jeigu būtų kokie katiniški akiniai, man jų tikriausiai reikėtų, bet šiaip aš matau. Atsigavęs po operacijos, puikiai orientuojuosi aplinkoje. Ir esu tokio nuostabaus meilumo katinas, kad jeigu kelių apatinių eilučių pas okulistą ir neįžiūrėčiau, tai mano švelnumo nepastebėti būtų neįmanoma :) Tiesiog ant pirštų galiukų vaikštau iš laimės, kad kažkas užėjo pas mane į kambarį. Džiaugiuosi kiekvienu, murkiu visiems, glostomas leidžiuosi visada ir kiek tiktai norisi. Esu ne tik auksinės spalvos, bet ir auksinės širdies katinėlis :)
Susitikom mudu Šilutėj. Aš sužeistas, pasimetęs, viena ausytė nudrėksta, svirduliuoju... Iš pradžių visiems netgi atrodė, kad esu aklas, nes kiekvienas akmenukas kliuvo po kojom, eidamas vis atsitrenkdavau į kelyje pasitaikiusius daiktus - žodžiu, buvau sužeistas ir išsigandęs. O mane sutikusi teta taip pat silpnos sveikatos. Ir nors neturėjo galimybės rūpintis katinėliu, ji nepraėjo pro mane. Stvėrė ir parsinešė mane namo. Ne tik parsinešė, bet ir slaugė, prižiūrėjo... Po kurio laiko paskambino į "Linksmąsias pėdutes" ir pasakė, kad yra aklas katinėlis, kuriam reikalinga globa. Ir tada supratau, kad esu labai reikalingas šiam pasauliui, nes visa eilė žmonių pasišovė man padėti. Pirmoji buvo mano globėja, kuri nepraėjo pro mane gatvėje, tada kita teta, kuri sutiko mane atvežti iš Šilutės ir prieglaudą, o galiausiai visa krūva keistai išprotėjusių malonių suaugusiųjų, kurių sutikau prieglaudoje :)
Pasirodo, aš visai ne aklas! Jeigu būtų kokie katiniški akiniai, man jų tikriausiai reikėtų, bet šiaip aš matau. Atsigavęs po operacijos, puikiai orientuojuosi aplinkoje. Ir esu tokio nuostabaus meilumo katinas, kad jeigu kelių apatinių eilučių pas okulistą ir neįžiūrėčiau, tai mano švelnumo nepastebėti būtų neįmanoma :) Tiesiog ant pirštų galiukų vaikštau iš laimės, kad kažkas užėjo pas mane į kambarį. Džiaugiuosi kiekvienu, murkiu visiems, glostomas leidžiuosi visada ir kiek tiktai norisi. Esu ne tik auksinės spalvos, bet ir auksinės širdies katinėlis :)