Ricky
VARDAS: Ricky
AMŽIUS: 2015 11 14
DYDIS: Esu nedidukas, korgio dydžio
SKIEPYTAS
ČIPUOTAS
KASTRUOTAS
Atkreipkit dėmesį, kaip parašytas mano vardas. Atvažiavau iš Kulių (čia toks miestelis Žemaitijoj, šalia Plungės). Mano šeimininkė jau turi suaugusių anūkų. Kaip manot, ar ji galėtų mano vardą rašyt būtent šitaip? Be šansų! Pamačiusi turbūt sakytų: "Kuoks ons jūms Rickis?" Esu paprasčiausias lietuviškas Rikis. Tiksliau, buvau. Bet kur tau šitoj prieglaudoj su tokiu vardu būsi paliktas? Netgi vet.klinikose jau juokiasi, kad čia panos pačiuožusios dėl vardų (tarimo, rašybos, prasmių...). Mikliai iš Rikio tapau Ricky. Ir jei galvojat, kad taip buvo perrašyta, kad ir galimi šeimininkai iš užsienio lengvai perskaitytų mano vardą, tai vėl klystat. Čia yra namiokas, kad aš turiu tokį patį vardą kaip Ricky Gervais. Steigėja yra nukvakusi jo gerbėja. Kelios dienos prieš man atvažiuojant dar kalbėjo su kažkuo, kad visai faina būtų kokį šunį pavadinti jo garbei. Tada suprato, kad tas šuo bus tiesiog Rikis ir viskas. Galiausiai padarė išvadą, kad reiktų rašyt angliškai. Ir va, po kelių dienų pasirodau aš - laba diena, štai jūsų Ricky. Ir dabar man bus klijuojamos visokios Ricky Gervais frazės. Nors, sakė, kad jis žiauriai gerai varo, gal ir gerai čia išėjo.
Jei galvojat, kad žmogus turėtų įsižeisti, kad jo vardu pavadintas šuo, tai galit būti ramūs - mano bendravardis šunis myli labiau, nei žmones. Čia mudu skiriamės. Aš nesu didelis šunų fanas. Kieme lakstom kartu, jei manęs nekabina, aš turbūt pats irgi neužsirausiu. Turbūt! Bet gyventi nenoriu su jokiu šuniu. Ko jūs norit? Gyvenau voljere, neišmokau su jais bendrauti. Be to, pripratau prie viengungio gyvenimo, nenoriu, kad kažkas kitas seilėtų į mano vandens dubenį.
Bet žmones labai myliu. Steigėja mane parsivežė pati. Tiesiog jos močiutė gyvena Kuliuose, ji važiavo iš jos jubiliejaus ir užsuko manęs. Stovėjau voljere, pasidėjęs pėdutes ant dubenėlio ir vaidinau kietą. Urzgiau ant jos. Ji priėjo prie pat ir aš iškart suskydau. Pradėjau vizgint uodegą ir visaip šnekint ją. Kai atvažiavau į prieglaudos kiemą, tą patį vakarą visiems šunims, kuriuos sutikau kieme, parodžiau, kad aš žodžio į vatą nevyniosiu, jei man kas nepatiks, iškart pasakysiu. Žodžiu, mandagybėmis neužsiėmiau. Tada paskelbiau bado streiką. Šeimininkė mane dešrom maitino, o čia kažkokių grūdų pribėrė. Galvojau, pagąsdinsiu nevalgydamas. Kaip manot, ar kas nors išsigando? Pasvajok! Pareiškė, kad su mano viršsvoriu dieta tik į naudą. Wtf! Iškart pradėjau valgyt, supratau, kad galiu likti ir be tų grūdų.
Namo varyt dar negaliu, dar laukia kastracija ir detalesnė apžiūra. Bet jau galima pildyt anketas dėl manęs ir pažindintis ir mąstyti, ar rasit savo namuose vietos man ;)