Reivas

VARDAS: Reivas
AMŽIUS: 2017 08 22
DYDIS: Vidutinio dydžio, sveriu 16,5 kg
SKIEPYTAS
ČIPUOTAS
KASTRUOTA

Ilgokai neprisistatinėjau naujiems šeimininkams. Ne be priežasties, aišku… Kaip čia gražiau papasakojus. Nuo atvažiavimo turėjau du rimtesnius incidentus, dėl kurių norėjau šiek tiek laiko susidėlioti savo mintis prieš prisistatant jums. Atvažiavau iš namų, todėl laaabai stresavau. Taip labai, kad kai viena prieglaudos darbuotoja mane glostė, aš labai aiškiai parodžiau, kad nėra, ko manęs liesti, aš vis dar ilgėjausi savo šeimininkės ir į kitas nesidairiau. Taip nutiko du kartus, todėl įgijau “neglostomo” šuns reputaciją. Į pasivaikščiojimus mane vedė ir vis dar veda tik viena savanorė. Tai kol kas ir turiu du mylimus žmones: tą savanorę ir vieną darbuotoją, kuri su manimi irgi užsiėmė, kai visi bijojo. Joms atėjus į prieglaudą suskystu ir puolu glaustytis, leidžiu glostyti, kasyti. O tada kviečiu varyt į trasą. Tai kaip supratot, situacija keičiasi: pamiršau, kur ten gyvenau prieš atvykstant į prieglaudą, ir jau norėčiau turėti savo žmogų. Visų draugas aš tikrai nebūsiu. Svetimi manęs jau tikrai nelies savo murzinom rankom. Iš kur man žinot, kur prieš tai jos buvo. (Labai prašau niekada neglostyti svetimų šunų gatvėje negavus leidimo. Tokių kaip aš tikrai ne vienas).

Tiesa, man reikia žmogaus, kuris supranta šunis ir gerbia asmeninę erdvę. Aš prisiglausiu, pasisveikinsiu, bet visą dieną tikrai nesiglaustysiu. Užtat visada būsiu šalia. Sekioju savo žmogų kaip vaikas saldainį, bet ne visada noriu “cackinimų”, užtenka tiesiog jaukaus sedėjimo kartu. Lauke atsišaukiu puikiai, moku komandų, už maistą ir kamuoliuką parsiduočiau. Su šunim nekonfliktuoju. DIEVINU važiuoti mašinoje iškišęs galvytę pro langą, jaučiuos, kaip kabriolete. Pasaka! Žodžiu, ieškau rimtų šeimininkų, nusiteikusių bendrauti su manimi prieglaudoje tol, kol įgis mano pasitikėjimą, nes mano patirtis rodo, kad ne visi žmonės to verti.