Nikol

VARDAS: Nikol
AMŽIUS: 2008 05 02
KILMĖ: Esu Vokiečių aviganė arba aviganio mišrūnė

Kelias dienas aš mano istorija buvo socialinių tinklų sensacija. Kelios nuostabios merginos vedžiodamos savo šunis miške aptiko apleistą sodybą, o joje dar labiau apleistos gyvenom mes: aš, mano draugė Persi ir keturi jos vaikigaliai.
Antkaklis taip buvo įsiveržęs į mano kaklą, kad šalia jo žiojėjo kelios žaizdos, iš manęs likę tik kaulai ir oda, neaišku, kiek laiko buvau nevalgiusi. O mano kojos tiesiogine to žodžio prasme velkasi man iš paskos... Nepriežiūra, badavimas ir ne pats jauniausias mano amžius sukėlė man tokius negalavimus.
Labai skubiai merginos sukėlė visus ant kojų ir suorganizavo gelbėjimo operaciją. Mažiausius šunyčius pasiėmė jos pačios laikinai globai (girdėjau, kad du jau turi namus), o mane ir mano likimo draugę Persi pasiėmė "Linksmosios pėdutės".
Gaunu vaistus dėl savo kojų. Nepasakyčiau, kad labai gerėja situacija. Bet daktariukai sako, kad man neskauda, tiesiog tokia dabar yra mano eisena. Senatvė nėra gydoma liga. Kol man neskauda, tol gyvensiu.
Iš esmės, dabar aš jau visai patenkinta. Jūs įsivaizduokit - aš kasdien gaunu pavalgyti. Valgymas man dabar yra didžiausias malonumas. Dėl jo galiu nors ir per visą kiemą atbėgti :) Ir šiaip, turint omeny, kiek patyriau, aš be proto optimistiškas šuo. Nepamatysit manęs pykstančios ar bambančios. Aš visada geros nuotaikos. Tiesa, visada bandau surinkti visą visiems rodomą dėmesį ir padarau taip, kad žmonės glostytų tik mane. Bet čia ne tokia ir didelė mano yda, juolab, kad ji kyla iš meilės.
Aš žinau, kad niekas nenori seno šuns, visi bijo, kad bus sunku, kad bus liūdna, kai aš išeisiu... Bet gal visgi yra kažkur Žmogus, kuris nori suteikti gražią senatvę geram šuniui. Aš to nusipelniau.