Mūza. Linksmosios pėdutės

Labas! Aš Mūza. Aišku, man iki tokio šustro vardo reikia užaugti, tai kol kas mane vadina Muska.
Beveik tiksliai galiu pasakyti, kad mano gimtadienis gegužės 6d. Buvau vos kelių dienelių, kai viena gera teta ir jos šuniukas rado mane vienui vieną šaukiančią vidury pievos kieme. Kur tu paliksi tokį mažą kleckiuką lauke?.. Aš dar nei valgyt, nei kakot savarankiškai nemokėjau... Vargelis! Tai ta mane radusi teta perdavė kitai tetai, tokio juodo Otelo šeimininkei, kuri, atseit, labai moka su tokiais mažiais apsieiti. Taigi dabar mano mama yra žmogus! Ji mane maitina, prausia, masažuoja pilvelį. Vos tik žmogus-mama prieina prie mano guoliuko, iškart užuodžiu jos kvapą ir atsibundu. Va, koks stiprus mano ryšys su žmogumi nuo pirmų gyvenimo dienų. Užaugusi, jei pasiseks rasti gerą šeimininką, turėčiau būti prisirišusi kaip šuniukas :) 
Didelis juodas geraširdis šuo yra mano auklė :) Daugelis katukų šiaušiasi ir šnypščia, pamatę šunį, o aš jau pratusi, kad namie turi būti šunėkas :) 
Dabar jau esu visas drambliukas! Jau pati naudojuosi katiniška dėžute, bet savarankiškai valgyti dar atsisakau. Tyčia! Taip žmogus-mama mane dažniau paima ant rankų ir pamyluoja. O jūs gal galvojot, kad katinukui to nereikia? Gal juokaujat? Meilė ir artumas iš mirties patalo prikelti gali. O man ji padeda augti ir stiprėti!
Manęs pilni visi namai. Jeigu laikiniems globėjams nereikėtų eiti į darbus, tai jie ištisą dieną sėdėtų ir žiūrėtų, kuo mudu su Otelu užsiimam arba ką veikiam kiekvienas atskirai. Mes gi asmenybės! Taip, man tik mėnuo, o aš esu ryški, smagi, mylima ir branginama asmenybė. Ieškau šeimininko, kuris tai suprastų ir vertintų. Esu visokia ir tuo pačiu metu vienintelė tokia! Mūza :)