Mažylis

VARDAS: Mažylis
AMŽIUS: 2013 10 22
DYDIS: Esu mažiukas
SKIEPYTAS
ČIPO laukiu
KASTRACIJOS laukiu

Aš mačiau, kaip žuvo mano šeimininkas... Galvojau, plyš širdis... Išsigandau. Pabėgau. Kelias dienas negalėjo manęs rasti. Kai pavargau, grįžau į tuščius namus. Vienas dėdė vis važiavo manęs ieškoti. Grįžęs jį ir sutikau. Jis atvežė mane į prieglaudą.
Pirmas dvi dienas nenorėjau valgyti, sysioti ar vaikščioti. Nenorėjau nieko. Norėjau tik sėdėti vienoje vietoje, pakėlęs leteniukę, ir drebėti... Taip skauda širdį...
Kai taip nutinka, visi užjaučia artimuosius... man irgi gaila jų... Bet mažai kas užjaučia šunis... Mano šeimininkas buvo visas mano gyvenimas! Dabar jo nebėra... Likau vienas šitam dideliam pasaulyje. Dabar gyvenu svetimoj vietoj su svetimais žmonėmis, šunimis... Man taip baisu!
Šiandien pradėjau po truputį šypsotis! Šiandien pagaliau sutikau išeiti pasivaikščioti. Viena savanorė su labai švelnia šypsena išsivedė mane, glostė, šnekino. Nurimau, nustojau drebėt. Užkandau.
Man labai reikia žmogaus šilumos. Šalia jo nurimstu, užsimirštu, likęs vienas vėl pasijuntu vienišas...