Lota (Suomija)

VARDAS: Lota
AMŽIUS: 2013 05 27
DYDIS: Nemaža mergina, 28 kg svorio
SKIEPYTA
ČIPUOTA
STERILIZUOTA

Sako, kad šuo negali kalbėti. O mums atrodo, kad žmogus tiesiog nemoka suprasti.
Atvažiavo kalytė. Prieš kurį laiką ji buvo rasta pasimetusi ir išsekusi. Laikinas Lotos globėjas pastatė kalytę ant letenų, netgi ketino ją pasilikti, bet Lota pradėjo terorizuoti jo paties kalę ir turėjo atvažiuoti pas mus.
Apie jos praeitį nei jis, nei mes nieko nežinom. Bet štai čia šuo mums pradeda ją pasakoti pats. Ne viską, tik bendrais bruožais, bet pačiais svarbiausiais. Kieme Lota pasakoja tik apie tai, ko ją išmokė jos laikinas globėjas, kalytė moka visas pagrindines komandas, klauso. Šaunuolė! Bet pirmus kartus išėjus pasivaikščioti toliau iš kiemo, pradėjo lįsti jos ankstesnė patirtis. Jos ėjimas su pavadžiu rodo, kad ji gyveno prie grandinės. Grandinės ir namų šunys vaikšto labai skirtingai. Namų šuo gali tempti pavadėlį (ir dažnai sėkmingai tai daro), bet jis dažniausiai tempia į priekį, į kažkokį tikslą. Kartkartėmis išsuka iš kelio kažką užuodęs. Grandinės šuo suka ratus nuolat, mėtosi iš vienos pusės į kitą ir dažniausiai be tikslo. Tarsi iš įpročio. Čia ne mokslinis faktas, tai tik mūsų pastebėjimas, kurį susidarėme per ilgus metus.
Priėjus judresnę gatvę Lota pasako naują dalyką mums, kad arba ji savo būdos nepalikdavo, arba palikdavo labai trumpam, nes kaskart pravažiavus mašinai, ji sukrūpčioja, eidama pievoje, kur kiti šunys siaučia atsipalaidavę, ji stebisi viskuo, lyg tai tai būtų gana nauja jos gyvenime.
Ir dar vienas dalykas, kurį Lota tik įžengusi į kiemą pasakė mums savo išraiškinga krūtine - ji buvo mama. Ir ne kartą. O tai taip pat prisideda prie patvirtinimo, kad ji, ko gero, sėdėjo prie grandinės, kur ją galėjo lankyti visi aplinkiniai patinai.
Nepaisant jos praeities, tai yra labai fainas šuo, kuris turi tik vieną ydą, jei galime taip pavadinti. Gyventi ji gali tii viena. Iš pradžių galvojom, kad ji kovoja tik su kalytėm, todėl pasodinom merginą su Forsu, bet netgi Forsas buvo gana greit paspaustas po padu. Bet kieme lakstyti ji gali su juo. Ir nori. Tik, matyt, namie jai pradeda trūkti erdvės, atsiranda trintis ir ponia pradesa kelti sąlygas. Bet tik šunims. Žmogui ji super miela. Jai norisi jo dėmesio, ji dega noru mokytis, eina iš proto nuo nieko neveikimo. Liūdna pagalvojus, kad tokia aktyvi, protinga, imli kalytė didžiąją dalį savo gyvenimo neturėjo daug veiklos. Bet viskas Lotos gyvenime pradeda keistis.
Ji jau labai gražiai vaikšto su pavadžiu kieme, po truputį ir už jo ribų situacija gerėja. Labai pasitiki šalia esančiu žmogumi, jei jis sako, kad nėra, ko bijoti, stengiasi nebijoti. Labai fainas, į žmogų orientuotas šuo. Ir jai labai labai reikia šeimininko, kuris skirtų jai dėmesio ir kokybiško veiksmo.