Kuatra

Kuatra taip užsiėmusi pasaulio pažinimu, kad ją pristatysiu aš. Kai pirmą jos atvykimo pas mus dieną atvažiavau į prieglaudą, ji pirmoji pasitiko mane prie vartų lipančią iš mašinos. Kai užėjau į vidų, pasveikino taip, lyg tai mes būtume senos geros pažįstamos :) Lygiai taip pat pasveikino visus, kai atvyko į prieglaudą: "Labas! Labas :) Labaaaas :) Aš atvažiavau!" Šuo, kurio širdyje, atrodytų, telpa viso pasaulio meilė, laimė ir džiaugsmas. Ji moka džiaugtis kiekviena smulkmena, kiekvienu jai skirtu žvilgsniu, žodžiu, prisilietimu. Jai net į galvą nešauna, kad su vienu ar kitu šuniu reiktų nesutarti, kad galėtų piktai aploti kokį žmogų ar kad apskritai galėtų niurzgėti dėl ko nors. Juokingiausia (o gal baisiausia), kad pildydama šuns perdavimo aktą jos buvusi šeimininkė sustojo ties grafa Šuns charakterio savybės. "Ji neturi tos savybės" - bukai išrėžė "ponia". Čia gi tavo šuo! Kaip tu gali nematyti tos rusenančios šviesios energijos, to džiaugsmo, kuris tiesiog liejasi iš šios mažytės, tik gruodį metukų gimtadienį atšventusios kalytės? Kaip gali nematyti, kad ji moka džiaugtis mažais dalykais, kad išgyvena kiekvieną akimirką kaip didžiausią lobį? Matyt, ne kiekvienam tai suprasti. Ne kiekvienam ir toks nuostabus šuo. Ji nedidukė, ji jaunutė, ji nuostabi ir ji laukia tik savęs verto šeimininko.