Keta

VARDAS: Keta
AMŽIUS: 2016 03 28
DYDIS: Esu aviganio ūgio, bet atvažiavau tokia išsekusi, kad nesveriu nei 20 kilogramų. Dabar bandau atgauti svorį
SKIEPYTA
ČIPUOTA
STERILIZUOTA


Šeimininkas užsegė pavadėlį. Aš apsidžiaugiau - eisim pasivaikščioti! Pasodino mane į mašiną. Kažkur važiuosim. Seniai taip bebuvo. Nuvažiavom į kažkokią vietą, kurios kvapus mano nosis uodė pirmą kartą. Kaip įdomu! Nauja vieta. Šeimininkas atsegė mano pavadėlį. Koks geras šeimininkas, leidžia man išuostinėti viską. Įsmeigiau šlapią nosį į žemę ir skaičiau visas kitų šunų paliktas žinutes, prabėgusių gyvūnų ir praėjusių žmonių pėdsakų kvapus, pravažiavusių mašinų vėžias - tiek visokios informacijos reikėjo surinkti, buvau labai užimta, net nepastebėjau, kaip šeimininkas įsėdo į mašiną. Išgirdau tik, kaip mašina užsiveda. Kad šeimininkui nereikėtų manęs laukti, greit mečiau visus uostinėjimus ir bėgau į mašiną. O ji pradėjo tolti nuo manęs. Jis išvažiuoja, mano šeimininkas išvažiuoja be manęs! Gal jis nepamatė, kad manęs nėra mašinoj. Pradėjau bėgti greičiau. Reikia pasivyti mašiną. Šeimininkas turbūt nemato, kad manęs su juo nėra. Aš bėgau, kiek tik kojos nešė, norėjau pavyti tą nelemtą mašiną, bet ji buvo greitesnė už mane.
Pasidarė silpna bėgti... Labai norėjau pavyti šeimininką! Bet nebeišėjo. Sustojau šalia vieno kiemo. Susmukau prie tvoros.
Po kurio laiko mane pamatė žmonės. Ėjo prie manęs. Norėjo prisegti ir kažkur nuvesti. Aš negalėjau jiems to leisti. Šeimininkas turi grįžti manęs. Jei jis grįš, o manęs nebus. Jie negali manęs išvesti!
Porą dienų bėgau nuo visų, kurie mane gaudė. Bet paskui ir jiems pasidaviau. Mane ir vėl pasodino į mašiną ir atvežė į kitą kiemą. Čia pilna šunų. Visokių. Vieni stori, kiti liesi kaip aš, vieni maži, kiti dideli, vieni draugiški, kiti pasikėlę, bet visi yra panašūs vienu dalyku - juos visus paliko jų šeimininkai.
Buvau tokia išalkusi ir išsekusi, kad nieko daugiau nenorėjau tik valgyti ir miegoti.
Naktimis labai liūdėjau. Ilgėjausi namų, šeimininko... Rytais prasidėdavo smagumai. Susiradau čia daug draugų. Vos atvykusi dalyvavau prieglaudos gimtadienyje. Buvau nauja šitame kieme, bet jaučiausi drąsiai, buvau tikra cacutė. Žaidžiau su vaikais, draugavau su dideliais žmonėmis. Šeimininko tarp jų nebuvo. Jis neatėjo manęs. Jam manęs nebereikia. Mano širdis aprimo. Dabar ieškosiu naujo žmogaus. Turėsiu iš naujo mokytis mylėti. Ir pamilsiu, nors mano planas buvo kitoks, norėjau visada mylėti tą patį žmogų. Šuniška meilė trunka visą gyvenimą. Ieškau to verto žmogaus.