Kerė
Kai esi tokia mažutė, tai atrodo, kad net dangus griūva ant tavęs. Viskas gąsdina: papūtęs vėjalis, nukritęs lapelis, sugirgdėjusios durys... Tik ne žmogus! Žmogus yra geriausias draugas. Teisingai sako, kad nors mūsų akytės dar neregi, mes jau pasižadėję žmogui. Tokia esu ir aš, dviejų mėnesiukų trumpakojė mergytė Kerė. Atvažiavau čia iš mamytės namų. Mano mamytė žemaūgė, tai ir aš užaugusi būsiu nedidelė, bet būsiu pailga, kaip basetas, pavyzdžiui. Koks mano būdas bus, labiausiai priklausys nuo šeimininko. Todėl ieškau gero žmogaus, kad taptų mano žmogumi.