Jaguara (VIDEO)





Nežinau, ar kas nors mane atpažįsta, bet kažkada buvau prieglaudos globotinė. Tada mane vadino Jaguara. Įsivaizduokit - grįžau ir pažinau savanorę, kuri mane labai mylėjo, ir vienintelį man dar iš anų laikų pažįstamą šunį - Otelą :) Visi manė, kad radau nuostabius šeimininkus, o pasirodo... Nesvarbu, nenoriu burnoti ant jų. Geriau papasakosiu apie save. Man ketveri metukai. Skiltyje "Kodėl atsisakote augintinio" mano šeimininkai nurodė dvi priežastis: mano medžiotojos talentą ir gebėjimą (nepatikėsit!) loti. Pasirodo, būdama šuo aš darau tokį sveiku protu nesuvokiamą dalyką - loju. Į pirmą punktą mano būsimi šeimininkai tikrai turėtų atsižvelgti. Aš jokiu būdu negaliu gyventi namuose, kuriuose būtų auginami, pavyzdžiui, naminiai paukščiai. Mano giminėje garantuotai buvo medžioklinių šunų, iš kurių ir paveldėjau šitą polinkį. O tas mano lojimas tikrai nėra beprasmis. Prieš išvykdama į šeimą, prieglaudoje turėjau daug veiklos. Gyvenau ten beveik metus, su manim daug bendraudavo, vedžiodavo, užsiimdavo. Naujuose namuose tikėjausi to paties, bet, kaip mano buvusi šeimininkė sako, kas kaime su šunimis užsiima? Tai va, palikta viena kieme tiesiog prašiau, kad į mane atkreiptų dėmesį. Juk anais, prieglaudos laikais, mane proto bokštu laikė. Per vieną dieną išmokau komandas "Sėdėk" ir "Pas mane", neilgai trukus įsisavinau ir mandagumo subtilybes, t.y. išmokau duoti "Labas". Reikės pakartoti kursą ir pamatysit, kad aš labai, net labai šaunus šuo! Labai tikiuosi, kad šįsyk taip neapsigausiu ir dabar tikrai rasiu savęs vertą šeimininką. Juk negali būti, kad be reikalo tiek jo laukiu...
____________________________________
Daugiau informacijos apie mane
+370 646 19845


Informuojame, jog svetainėje yra naudojami slapukai (angl. cookies)
Sutikdami, paspauskite mygtuką 'Sutinku'.
Sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus savo interneto naršyklės nustatymuose.
Tęsdami naršymą svetainėje jūs sutinkate su slapukų naudojimo sąlygomis.