Bela Sombrera

DOSJE:
Vardas, pavardė: Bela Sombrera
Amžius: ~ 2 metai
Kilmė: pekineso mišrūnė
Svorio kategorija: į skverną telpantis šuniukas
Atvykimo į prieglaudą priežastis: šeimyninės aplinkybės

ISTORIJA:

Sveiki! Aš Bela Sombrera :) Taip jau išėjo, kad turiu ir vardą, ir pavardę. Sombrera mane pavadino prieš metus, kai po keturių dienų nakvynės laiptinėje pirmą kartą atvykau į prieglaudą. Bela mane pakrikštyjo naujieji šeimininkai, kurie dabar ir atvežė mane į "Linksmąsias pėdutes". Atidavė ne todėl, kad nemylėtų. Jau vien mano suapvalėjusi talija rodo, kad buvau gerokai lepinama :D Tiesiog kažkokios šeimyninės aplinkybės, kurias šuniška širdelė ne visada supranta ir spurda iš baimės. Tokia jau aš: emocinga, prieraiši ir mylinti. Prisimenu, kad pirmą kartą atvykusi į prieglaudą aš irgi labai nervinausi ir pykau ant visų. Kelias dienas nesileidau net į kalbas su niekuo, sėdėjau savo narvelyje dantis atstačiusi visiems ir griežtai sakydavau "ne" net tuomet, kai mane norėdavo į lauką išnešti. Galiausiai mūsų prieglaudos "mama" nusprendė imtis priemonių: neklausydama mano prieštaravimų, urzgimų ir bandymų "įsegti", paėmė mane ant rankų ir padavė vienai savanorei. Ši mane įsikišo į sverną (nes aš tokia maža, kad drąsiai ten telpu) ir atsisėdo ant sofos. Tada man dingtelėjo į mano mažą galvytę: "Ko aš čia drąskausi kaip durnė, kai senų seniausiai galėjau mėgautis žmogišku bendravimu." Kaip ranka nuėmė visus mano pykčius. Pradėjau pati lįsti į glėbį mūsų aplankyti atėjusiai moteriškei. Žodžiu, grįžau į savo vėžias - rankinio šunelio vėžias :) Šįkart į tas vėžias grįžau dar greičiau. Visgi patirtis yra patirtis! Dabar siaučiu kieme kartu su Zyle. Esu viena charizmatiškiausių kalyčių prieglaudoje. Rimtai!