Arčis
MANO DOSJE
Vardas: Arčis
Amžius: 5 mėnesiai
Kilmė: Vokiečių aviganio ir Rytų Europos aviganio vaikiukas
Panašumas į žymų asmenį: esu pėdučių savanorio Otelo antrininkas
Atvykimo į prieglaudą priežastys: šeimininkų emigracija
Svarbi informaciją norintiems mane įsigyti: kadangi dėl manęs greičiausiai būriuosis eilės, tai aš savo grožiu uždirbsiu pinigų kitų savo draugų iš prieglaudos išlaikymui. Aš būsimam šeimininkui kainuosiu 100Lt :)
MANO ISTORIJA
Esu tikrų tikriausiai penkių mėnesių aviganiukas, tik mano mama buvo vokietė, o tėtis kilęs iš Rytų Europos. Daugelis žmonių sako ir ne viena knyga rašo, kad aviganis - tai šuo karalius :) Nesiginčiju. Jau dabar jaučiuosi mažumėle princas :) O patekęs į atsakingo šeimininko namus, šakės, koks vieną dieną tapčiau superinis šuo! Jūs tik pagalvokit, kiek manyje pilna visokio gėrio: ištikimybė (kas svarbiausia), paklusnumas, intelektualumas, sargumas, ištvermingumas... Tai vien iš tėvų paveldėti dalykai, o kur visos mano paties į šį pasaulį atsineštos savybės :) Auginantys ar geriau pažįstantys mano kilmės šunelius, žino, kad mes esam labiausiai į žmogų panašūs šunys. Vien jau tuo, kad esam linkę daug kalbėti. Nesakyčiau, kad visai be reikalo, bet kartais pasisakome ir tada, kai niekas mūsų neklausia :D
Bet yra ir gražiausia to žmogiškumo pusė: retas kuris moka taip stipriai reikšti savo emocijas, rodyti išsiilgimą, atrodyti susimąstęs, įsiklausyti ir stengtis patikti. Mano antrininkas Otelas beveik viską daro ne dėl skanėstų ar žaislų, jis stengiasi būti geras tik tam, kad patiktų šeimininkei. Jei rasiu tą savo šeimininką, aš irgi taip darysiu :)
Taip kad, jei ieškai sargo prie namų, jei planuoji mane įkalinti voljere arba pririšti prie būdos, tai geriau pagalvok apie signalizaciją: ir pigiau, ir signalizacijai širdį neskauda, kai praeini pro šalį nepaglostęs. Aš noriu namų, kuriuose manimi užsiimtų. Labiausiai norėčiau gyventi bute arba namo viduje, kur nuolat galėčiau matyti šeimininką ir su juo bendrauti. Jeigu visgi manai, kad šuniui kambary ne vieta, tai turėsi atsiminti, kad mane netgi auginant lauke reikės kiekvieną dieną bent porą valandų vedžioti ir mokyti įvairiausių dalykų. Kitaip nebūsiu laimingas...