Čita

VARDAS: Čita
AMŽIUS: 2014 06 07
SOCIALIZACIJOS LYGIS: Draugiška
SKIEPYTA
ČIPUOTA
STERILIZUOTA
LEUKEMIJOS/IMUNODEFICITO virusų testai neigiami

Aš esu seniausiai prieglaudoje gyvenanti katė. Mažas čia man džiaugsmas tokį titulą tampytis. Ypač, kai aš esu faina katė. Atvariau iš namų. Naminė. Tvarkinga. Bendraujanti. Bet, matote, ne kačiukas aš, man 8 metai. Kažkodėl nujaučiu, kad čia bus kažkas ten pakastas, kad dėl to nerandu tų namų.
Pradžioj ir mano kaltės buvo, pripažinsiu. Talžiau snukius visiems murkliams katinų kambary, tai mane net buvo perkėlę į viengulį kambarį. Bet, džyz, aš gi katinus mušiau, ne žmones gi. Koks skirtumas tie mano santykiai su gentainiais? Ar jau nebėra katinų mylėtojų be katinų? Dabar jau ir nebe aktualu, nes aš jau vėl grįžau į didįjį kambarį ir gyvenu su dar 14 tokių kaip aš ir nieko. Sutariam. Arba laikomės atokiau vienas nuo kito.
Ai, mane čia Čiaku Norisu pravardžiuoja, jei kas dar prisimena tokį egzempliorių. Žodžiu, esu kieta merga. Taigi ant savo bicepso išlaikiau laiką. Kabojo man ant letenos. Kur yra pas mus tiltelis, per kurį gali į laukinį voljerą nueit. Aukštai, kad joks šuo nepasiektų. Atsirado vienas, kuris pasiekė. Steigėja nepasiekia, o tas pašoko ir čiupo mano leteną. Nu, aš ten jam ja grasinau. Tai įsikibo ir nepaleidžia. Darbuotoja kaip vijurkas atbėgo ir nukabino jį. Ir įsivaizduokit, vežė šviesti, tai nė vienas kaulelis nelūžo. Bet raištį kažkokį ar kažką jis man vis tiek nutraukė, nes dabar šiek tiek šlubuoju. Ir, pavyzdžiui, tas šuo rado namus, o aš ne. Nu, ir pasakykit man, ar yra teisybė žemėje?