Mau

Taip taip, aš sėdžiu susiraukęs ir nelaimingas! Baisiai įdomu, o kaip jūs atrodytumėt, jei jūsų šeimininkas mirtų, o jus artimieji iškraustytų į laiptinę ar net į kiemą. Butus, televizoriu ar kokius ten automobilius visi skuba išsidalinti, o katiną - gyvybę! - išmėžia laukan nesvarstydami. Va, toks tas pasaulis! Ir šypsokis tu tada, kad mandras. Va taip va!
Gerai, užteks apie realybę. Pakalbėkim apie mane. Nepaisant mano bambekliškos veido išraiškos, aš esu fainas, jaukus, draugiškas katinas. Kol šeimininkas buvo gyvas, visi jo kaimynai mane pažinojo, aeidavo paglostyt, šnekindavo. Kai po jo mirties atsidūriau gatvėje, mergina, kuri susirūpino mano likimu, labai pergyveno, kaip reikės mane paimti, prisifantazavo, kad bėgsiu nuo jos ir t.t. ir pan. O jai tereikėjo prieiti ir paimti mane. Aš juk rankinis katinas. Jaukus. Pratęs prie glostymo, murkimo, prie rankų. Esu didelis, fainas ir man reikalingi namai.