Laila

VARDAS: Laila
AMŽIUS: 2016 10 10
DYDIS: Užaugusi turėčiau būti haskio ūgio
KILMĖ: Haskio mišrūnė
SKIEPYTA
ČIPUOTA
KASTRACIJAI per jauna

Nusipirko mano šeimininkai gražų šuniuką - mane. Nu, žinot, žydros akys, pnaši į vilkiuką, faina tokia. Bet nepagalvojo, kad aš, nors ir negrynaveislė, bet turiu kinkomų šunų kraujo. Tai reiškia, kad man reikia darbo, veiksmo ir veiklos. Man neužtenka porą kartų apeiti apie namą. Kad mane iškrautum, turi dirbti su manimi. Kinkyti, leisti lėkti šalia dviračio, duoti išsilakstyti su šunimis. Apkrauti turi mane.
O aš tos apkrovos negaudavau, truputį pavedžiodavo ir vesdavo mane namo. O man liūdna. Pilnas užpakalis energijos, norisi ją iškrauti. Nors kauk iš nuobodulio. Ir kaukiau! Tol kaukiau, kol supyko kaimynai ir liepė mane iškraustyti. Šeimininkams reikėjo rinktis: ar duoti man reikalingą fizinį krūvį, ar manęs atsisakyti, pasirinko antrą variantą. Štai dabar aš čia.
Norit tikėkit, norit ne, bet čia aš nekaukiu. Čia aš gerai išsilakstau. Nors ir nepakankamai. Norėčiau daugiau. Man reikėtų daugiau! Tikiuosi, kad rasiu šeimininką, kuris supras mano poreikius ir norės aktyviai su manimi leisti laiką. Už tai aš atsidėkosiu ištikimybe. Nes ne visi haskiai ar jų mišrūnai kaukia ir bėga nuo šeimininkų. Laimingi to nedaro. Įrodyk, kad gali auginti laimingą šunį, būsimas šeimininke ;)






Jei norėtumėte paremti mane, galite tai atlikti žemiau esančios PayPal nuorodos pagalba. Nuoširdus Jums ačiū!