Impulsas

VARDAS: Impulsas
AMŽIUS: 2016 07 12
DYDIS: Mažulytis, užaugęs turėtų būti gal pekineso ūgio
NUKIRMINTAS, NUBLUSINTAS

Nespėjo paskutinė blusa pabėgti, o šuniukas jau pusę pajūrio apvažiavęs. Va, kaip būna, kai patenki pas išprotėjusius laikinus globėjus. Dar vakar gulėjai savo apspangusio šeimininko pašonėj, o šiandien esi aktyvus dalyvis renginyje, persikeli į Smiltynę, varai į Kulius, stovi ant prizininkų pakylos ir netgi leki Kaniterapinėj trasoj. Kaip rusai sako, с корабля на бал. Impulso atveju, nuo parduotuvės į tūsą :)

O dabar viskas iš pradžių. Spalio 1d., lakstydami ir rengdamiesi Linksmųjų pėdučių bėgimui pravažiuodami pro vieną sportininkų rajono parduotuvę pamatėm tris lengvai įkaušusius vyriškius su mažyčiu šunyčiu. Nu, turi šuniuką tai turi, ką padarysi. Nuvažiavom toliau. Po kokios valandos važiuojam atgal, žiūrim - jie vis dar ten su tuo pačiu šuniuku. Pradedam svarstyt, gal jie jį rado, gal dar kas... Privažiavom, atidarom mašinos langą, o vyrai iškart rodo į Impulsą ir tas, kuris šuniuko šeimininkas sako:
- Dovanoju... nu, arba už kokį eurą atiduodu tą šuniuką. Mano kalė keturis atsivedė, tris jau išdalinau, liko šitas.

Šiaip tokiais atvejais nepuolu išpirkinėt šuniukų, jeigu vyrukas jau išdalino likusius tris, tai ir šitam tikrai nieko blogo nepadarys. Bet kai priėję pamatėm mažylį nusėtą žaizdom nuo blusų, o per nosytę miniom varinėjančias tas blusas, iškart pradėjom ieškoti to euro. Jei šiandien vaiko niekas nepaims, jam su tom parazitkom nežinia, kiek gyventi. Mažiukas kasosi ir inkščia, nemalonu vaikui. Susimetėm po 33centus... nu, gerai, meluoju, Raimonda viena užmokėjo visą eurą. Čiupom Impulsą ir išvarėm nusiblusinti.

Čia turiu pastebėti, kad buvęs Impulso šeimininkas mums davė labai teisingų ir protingų patarimų:
- Jeigu bendrausit ir užsiimsit su šuniuku, jis bus labai protingas jūsų draugas.

Ir jis šimtu procentų teisus. Maža to, nepaisant prastos šuniuko higienos visa kitą, ką jis įdiegė mažyliui, yra tiesiog šaunu. Mažiukas yra visiškai žmogaus šuo. Atbuvęs visą Linksmųjų pėdučių bėgimą, jis su mumis išvažiavo į Smiltynę. Iš pradžių manėme, kad nešim jį miegantį ant rankų, bet ne! Impulsas griežtai atsisakė būti nešamas. Jis turi kojytes, kad ir labai trumpas, bet nori pats jomis naudotis. Jis lygiavertiškai lėkė drauge. Lėkė šalia kojos, visada stebėjo mus. Jis niekada nenukrypsta į šoną, niekada neatsilieka. Jei mes sustojame, tai sustoja ir jis, jei vienas iš mūsų atsilieka, jis arba bėga jo parsivesti, arba sustoja ir inkščia, kad palauktume. Miega jis visada savo guolyje. Labai norėtų į lovą, bet nereikalauja, neinkščia, nežadina ryte, nors keliasi mums nesuvokiamai anksti. 
Vakar visą dieną prasitūsinęs ir, atrodytų, nusikalęs nuo kojyčių, šiandien 5:44 jis jau atsibudęs, jau tvarko namus, tempia savo žaislus po lova, caksi po kambarį, varinėja, bet nežadina, nelenda į akis. O kai atsibundi, džiaugiasi, lyg tai visą rytą apie šią akimirką ir būtų svajojęs. Savo trumpą uodegytę vizgina tokiu greičiu, kad akys net nespėja užfiksuoti. Jeigu prisikramto kokių minkštų žaislų, o pūkai prilimpa tarp dantukų, jis ateina ir pats paprašo jam padėti. Protingas, savarankiškas, visiškai susikoncentravęs į žmogų, mažas tobulas šeimos narys.

Ir atiduosiu jį tik tokiam pat kaip aš nučiuožusiam šeimininkui. Aš rimtai!

Daug daugiau nuotraukų yra https://www.facebook.com/Linksmosios-p%C4%97dut%C4%97s-194297528230/photos/?tab=album&album_id=10153970254888231