Haskis
Sveiki, aš Haskis. Čia mano vardas toks. Norėčiau pasakyti, kad ir veislė, bet neturiu to įrodančių dokumentų.
Man dveji metukai. Į prieglaudą atvykau dėl labai skaudžių šeimyninių aplinkybių, kurių nenorėčiau viešai minėti.
Baigiau šunų mokyklą, taigi esu šuo su aukštuoju išsilavinimu. Turiu įgimtą talentą - moku dainuoti. Pirmą atvykimo į prieglaudą dieną jau visiems pademonstravau šitą savo sugebėjimą :D
Turiu prisipažinti, kad esu labai emocingas, kartais galbūt sugebu ir iš musės dramblį padaryti. Atvykau čia su sužeista kojytę. Įsivėliau į drakes su kitu šunimi ir tas man krimstelėjo į koją. Tai kol teta man tvarstė žaizdą, aš rėkiau falcetu, nors - prisipažinsiu - nelabai man ten ir skaudėjo, bet reikėjo truputį dramą išlaužti. O štai širdelę, išėjus šeimininkui, skaudėjo siaubingai. Pačiam savęs gaila pasidarė: sėdėjau visas toks nelaimingas su apibinduota leteniuke, 'gėdos apykakle' ant galvos ir mačiau, kaip nuėjo šeimininkas, kuris mane tikrai mylėjo... Bet gyvenimas yra gyvenimas, kartais jis atima augintinį ir iš mylinčių šeimininkų.
Todėl esu priverstas ieškoti naujų namų. Nemanau, kad man bus labai sunku juos surasti, sunkiau bus prieglaudos darbuotojams atskirti, kuris yra tas tikrasis. Todėl būsimam šeimininkui iškart pasakau, kad mane galės pasiimti tik po kastracijos. Taip taip, būsiu kastruotas, nes "Linksmosios pėdutės" neatiduoda gyvūnų veisimui, ypač kai tokius, kaip aš, labai norisi veisti. Taip pat aš už savo gražias akis prašysiu prieglaudai paaukoti truputį daugiau pinigų - 50 eurų - tai bus mano parama prieglaudoje liekantiems draugams. Ir labiausiai, kas padės atskirti mano būsimą šeimininką, tai jo išmanymas apie mano kilmės šunelius. Dokumentų neturiu, bet turiu haskišką charakterį, todėl man neužtenka gyventi uždarytam voljere ar paguldytam ant sofos, man reikia darbo, reikia veiklos. Mano būsimas šeimininkas turės tai suprasti.
Man dveji metukai. Į prieglaudą atvykau dėl labai skaudžių šeimyninių aplinkybių, kurių nenorėčiau viešai minėti.
Baigiau šunų mokyklą, taigi esu šuo su aukštuoju išsilavinimu. Turiu įgimtą talentą - moku dainuoti. Pirmą atvykimo į prieglaudą dieną jau visiems pademonstravau šitą savo sugebėjimą :D
Turiu prisipažinti, kad esu labai emocingas, kartais galbūt sugebu ir iš musės dramblį padaryti. Atvykau čia su sužeista kojytę. Įsivėliau į drakes su kitu šunimi ir tas man krimstelėjo į koją. Tai kol teta man tvarstė žaizdą, aš rėkiau falcetu, nors - prisipažinsiu - nelabai man ten ir skaudėjo, bet reikėjo truputį dramą išlaužti. O štai širdelę, išėjus šeimininkui, skaudėjo siaubingai. Pačiam savęs gaila pasidarė: sėdėjau visas toks nelaimingas su apibinduota leteniuke, 'gėdos apykakle' ant galvos ir mačiau, kaip nuėjo šeimininkas, kuris mane tikrai mylėjo... Bet gyvenimas yra gyvenimas, kartais jis atima augintinį ir iš mylinčių šeimininkų.
Todėl esu priverstas ieškoti naujų namų. Nemanau, kad man bus labai sunku juos surasti, sunkiau bus prieglaudos darbuotojams atskirti, kuris yra tas tikrasis. Todėl būsimam šeimininkui iškart pasakau, kad mane galės pasiimti tik po kastracijos. Taip taip, būsiu kastruotas, nes "Linksmosios pėdutės" neatiduoda gyvūnų veisimui, ypač kai tokius, kaip aš, labai norisi veisti. Taip pat aš už savo gražias akis prašysiu prieglaudai paaukoti truputį daugiau pinigų - 50 eurų - tai bus mano parama prieglaudoje liekantiems draugams. Ir labiausiai, kas padės atskirti mano būsimą šeimininką, tai jo išmanymas apie mano kilmės šunelius. Dokumentų neturiu, bet turiu haskišką charakterį, todėl man neužtenka gyventi uždarytam voljere ar paguldytam ant sofos, man reikia darbo, reikia veiklos. Mano būsimas šeimininkas turės tai suprasti.