Femė
Labs. Man kažkur dveji ir prieglaudoje nebesu naujokė. Tik kurį laiką vis negalėjau susipažinti su jumis, turėjau reikalų. Tik atvažiavusi sugalvojau nustoti valgyti, kas sukėlė visus prieglaudos darbuotojus ant kojų. Paskui asmenybės krizių buvo visokių: bendrauti su niekuo nenorėjau, slėpiausi nuo visuomenės, tupėdavau įsilindusi savo būdelėje ir apie jokius naujus namus net negalvojau. Bet kažkaip palaipsniui, draugystės, slaugos ir bendravimo dėka pradėjau darytis draugiškesnė, vis dažniau pradėjau rodytis akyse ir dabar, va, esu puiki šauni katė. Draugiška, leidžiuosi glostoma, murkiu. BET! Per toli prašau nenueiti. Meilumai meilumais, bet per didelis lipšnumas man per gerklę lenda. Per daug pradėsi ten mane glostyti, kasyti, myluoti – gali ir per nagus gauti. Taip kad, švelnumas, nuo kurio širdis apsala, ne mano sritis.