Argas

Labas! Aš Argas. Į prieglaudą atvykau turginiame maiše kartu su dviem savo sesytėm. Sukrovė į maišą mus, užraukė užtrauktuką, atvažiavo prie prieglaudos vartų ir paliko vidury kelio vienui vienus. Kai darbuotojai atvažiavo, iš karto ir nesuprato, kad maiše yra gyvas lobis. Jeigu būtų kas pervažiavęs maišą taigi šiandien manęs nebūtų...
Bet ką čia galvoti apie tai, kas galėjo būt. Papasakosiu geriau, kas buvo. Atidarė mano nauji globėjai maišą ir iš jo išstraksėjome mes - trys maži drambliukai. Kokie mes gražūs, kokie fainuoliai. Neimam į galvą tos baisios gyvenimo patirties, visus mylim, visiems uodegas vizginam :) Visi mus irgi myli. Net aikčioja pamatę :) Pagal viską atrodo, kad būsim rimti šunys - augsim bent jau aviganio ar labradoro ūgio, turėsim smagiais nuleipusias ausis ir šiaip bus ką apkabint, kai užaugsim :)
Labai norėtume keltis gyventi pas žmogų į namus. Būda, voljeras... kažkaip nevilioja. O štai namie, šeimininkui prie kojos - pasaka būtų, o ne gyvenimas :)